Įvairiausiais būdais mūsų protus pasiekusios žinios dažnai sujaukia mintis, gąsdina ir blaško. Pranašai, ekspertai, lyderiai bruka prieštaringas idėjas ir teorijas. Modernus pasaulis tapo toks daugialypis ir dinamiškas, kad jame, regis, nebeliko patikimo pagrindo žmogiškai laimei.

Nuo triukšmo ieškome prieglobsčio gamtoje, nuo netikrumo – tikėjime. Lodžongas – tai budizmo pagrindinės srovės Mahajanos sekėjų praktikuojamas dvasios ugdymo menas. Jis nesiūlo greito pigaus išganymo, tačiau moko siekti aukštesnės sąmonės kokybės. Senovėje lodžongo mokymas buvo perduodamas tik išrinktiesiems mokiniams, nes tikroji dvasios ugdymo praktika yra sudėtinga, reikalauja didžiulės ištvermės, ryžto ir gilaus Budos Dharmos supratimo. Tačiau šie komentarai skirti daugeliui skaitytojų. Autorius aprašo lodžongo praktiką taip, kad norintieji eiti dvasiniu keliu galėtų vadovautis šiais pamokymais kasdieniame gyvenime, svarbias tiesas iliustruoja daugybe buitiškų pavyzdžių, istorijų, anekdotų iš įvairių epochų ir vietovių. Gešė Džampa Tinlėjus įtikina, kad budizmo praktika yra naudinga tiek ieškant krypties nušvitimo link, tiek siekiant laimės šiame gyvenime.

Garbusis Džampa Tinlėjus gimė 1962 metų birželio 5 dieną Misoryje (Indija). Nuo 1984-ųjų penkerius metus dirbo vertėju Dordžėčango institute Naujojoje Zelandijoje. Vėliau buvo įšventintas į vienuolius. 1990 m. grįžo į Indiją ir, susitikęs su Jo Šventenybe Dalai Lama, paprašė patarimo dėl atsiskyrimo medituoti kalnuose. Jo Šventenybė pritarė šiam sprendimui, ir garbusis Džampa Tinlėjus trejus metus gyveno atsiskyręs.