LIGONINĖ

Pabudusi esu tikra dėl trijų dalykų: mano vardas Ema. Kažkas bandė mane nužudyti. Niekaip neįstengiu prisiminti, kas.

Bandau mirksėti, tačiau vokai apsunkę, juos spaudžia tvarsčiai. Galūnės nutirpusios, neklauso manęs. Tolumoje kaukia sirenos. Suprantu: aš ligoninėje.

Turėčiau čia jaustis saugi, bet nesijaučiu. Paskutinis dalykas, kurį pamenu, – bandau pabėgti ir regiu iškeltą ranką, pasiruošusią smogti. Kas norėjo mane nužudyti?

Apimta nevilties stengiuosi dėlioti išsibarsčiusius prisiminimus: stoviu su vyru nuostabiame paplūdimyje, saulėje sužybsi mudviejų vestuviniai žiedai. Tikinu save, kad jau greitai atsistosiu ant kojų ir grįšiu namo pas vyrą – ten būsiu saugi, jis manimi pasirūpins.

Bet kai jis atvyksta į ligoninę manęs aplankyti, šalia tapena naujoji draugužė. Anot jo, mudu išsiskyrėme prieš trejus metus. Negi galėjau tai pamiršti? Ką dar aš pamiršau?

Išsikapanoti iš šio košmaro galiu tik atkapsčiusi kažkur giliai tūnančius atsakymus. Bet bendraudama su gydytojais, slaugytojomis ir draugais imu pastebėti, kad jų melai prieštarauja tam, ką prisimenu aš.

Visi kaip vienas tvirtina, kad tai tik mano pakrikusios atminties žaidimai. Bet aš žinau šokiruojančią tiesą: negaliu pasitikėti niekuo. Nė vienu žodžiu. 

JEIGU DINGČIAU

Jeigu skaitai šį laišką, aš jau dingusi.

Parašiusi paskutinį laišką užverčiu segtuvą ir žengiu į svetainę. Pro langą nužvelgiu gretimą namą, o mintyse sukasi visa, ko galiu netekti, jei tie, kurie į mane taikosi, nutars imtis veiksmų. Prarasčiau savo mylintį gražuolį vyrą, kuris nė nenutuokia, ką aš padariau. Savo šeimą, kuri nedvejodama palaiko mane, kad ir kas nutiktų. Šį nuostabų namą prie vandenyno, kuriame tikėjausi rasti ramybę ir saugiai gyventi.

Visi laiko mane paranoike, bet man atrodo, kad tiesiog esu pasirengusi. Dėl praeities paslapčių atsidūriau mirtiname pavojuje.

Tad jei nutiktų blogiausia, šiame segtuve yra viskas, ko prireiks, kad mane rastum. Paslėpsiu jį tokioje vietoje, kuri žinoma tik tau. Visada, nuo pat paauglystės, pažinojai mane geriau už kitus. Todėl nė neabejoju, kad įveiksi šią sudėtingą dėlionę ir atskleisi tiesą.

Mane rasti gali vien tik tu. Tačiau turėsi pasiskubinti.

Jeigu nespėsi, į dienos šviesą iškils ir visos tavo melagystės...

CHIRURGĖ

Mano gyvenimas buvo tobulas. Turėjau viską. Sėkmingą karjerą, apie kurią svajojau nuo vaikystės. Nuostabų raudonų plytų namą, kur manęs laukė židinys, šiluma ir ramybė. Atsidavusį vyrą, kurio dangaus mėlynumo akys ir žavinga šypsena leisdavo pasijusti saugiai.

Tačiau viskas sugriuvo akimirksniu.

Kai pranešu mirties laiką, mano balsas nė nesuvirpa. Apstulbę bendradarbiai stovi aplink, jų sutrikusios akys susminga į mane. Operacinėje stoja tyla.

Iki šios dienos dar nebuvau netekusi paciento.

Chirurginėmis pirštinėmis aptemptos rankos dreba. Atsiremiu į sieną ir susmunku ant grindų, o krūtinėje beprotiškai trankosi širdis.

Iki šios dienos dar nebuvau jautusi pacientui neapykantos.

Bet ar atpažinusi jį turėjau kitą pasirinkimą?

Ir ko būsiu priversta imtis, jei kas nors išsiaiškins tiesą?

Amerikiečių rašytojos Leslie Wolfe (g. 1967) trileriai yra tapę bestseleriais ir pavergę milijonų skaitytojų širdis visame pasaulyje. Ši autorė kuria nepamirštamų, stiprių ir sumanių moterų portretus, o jos kūriniai ne tik sužadina adrenaliną, yra kupini įtampos, bet ir pasižymi psichologinėmis įžvalgomis bei svarsto modernių technologijų aktualijas, taip suteikdami skaitytojams autentišką patirtį, peržengiančią trilerio žanro ribas.