Bestselerių autorė Lisa Scottoline pristato romaną „Ištikimybė“ – Sicilijos mafijos priešaušryje besirutuliojantį jausmingą, įvykių kupiną epą apie meilę ir teisingumą. Nusikelkite į stulbinamo laukinio grožio salą, Viduržemio jūros brangakmenį, kur veši citrinmedžių giraitės, patiekalai tirpsta burnoje, o viską apraizgiusi gili korupcija.

Frankas Fjorvantis – išvaizdus citrinų augintojas, daugelį metų plušantis barono Cito ūkyje. Frankas svajoja apie savo citrinmedžių sodą, tačiau griežta Sicilijos klasių sistema gniuždo jo siekius. Užsispyręs susikurti gerą ateitį Frankas ryšis viskam, kad įrodytų šeimininkui savo ištikimybę. Tačiau barono Cito paprašytas pagrobti mažą berniuką, vyras priima sprendimą, amžiams pakeisiantį jo gyvenimą – ir visos Sicilijos istoriją.

Gaetanas Katalanas – jaunas teisininkas idealistas, atsidavęs teisingumui visa širdimi. Jis priklauso Beati Paoli, iš tiesų egzistavusiai slaptai aristokratų draugijai, tiriančiai nusikaltimus Palerme, mieste, kuriame klesti korupcija. Gaetanas pasiryžta surasti berniuką ir nubausti pagrobėją, tačiau ši misija nuveda jį į vietas, kur kas šiurpesnes, nei jis galėjo įsivaizduoti.

Pagrobtasis Dantė užauga nežinodamas nei savo pavardės, nei istorijos, abejodamas savo sveiku protu. Vieną dieną jis susipažįsta su Liučija, mergina, slegiama tragiškos praeities šešėlio. Jie įsimyli ir leidžiasi į Dantės tapatybės paieškas.

Mafaldą Pankari nelaimė užklumpa nė nespėjusią pasidžiaugti naujagime Liučija. Alfredas D’Antonijus, atsiskyrėlis ožkaganys, gyvena apimtas nuolatinės baimės, nes yra paskutinis Sicilijos žydas.

Susipynę skirtingų veikėjų likimai paverčia „Ištikimybę“ nepaprastu pasakojimu apie gėrio ir blogio kovą, kupinu kvapą gniaužiančių siužeto posūkių, atvedančių prie įspūdingos pabaigos.

Ištikimybė gali išgelbėti – arba pražudyti.

Vertėjos Kristinos Lukoševičės mintys apie kūrinį:

Dar neteko versti su tokia meile kurtos, tokios sielai artimos knygos. „Ištikimybė“ parašyta kasdieniu, gal net kiek primityvoku stiliumi, tačiau, pasak autorės, toks ir buvęs sumanymas: apie paprastus žmones pasakoti jų kalba. Tas nuoširdumas ir pavergė mano širdį nuo pirmųjų puslapių. Pagrindinė knygos tema – mafijos užgimimas, bet tai tik viena iš daugelio siužeto linijų, pabaigoje susiliejančių į vieną. Meilė, ištikimybė, tikėjimas, garbėtroška, arogancija, melas – visa persipina ir atveda iki tokios pabaigos, kad ašara nurieda iš gerumo.

Manau, kiekvienas skaitytojas čia ras sau mieliausią veikėją. Aš beregint pamilau senioką Alfredą – dėl jo išminties ir artumo gyvūnams.
„Jis jau seniai patyrė, kad ne visi žmonės supranta, kokie iš tikrųjų yra gyvūnai, ir dėl to daugelis gyvena prasčiau, nei galėtų.“

„Štai ką sau kartoju: nė vienas negyvensime amžinai. Turime nugyventi mums skirtą laiką puoselėdami meilę ir gerumą. Tai viskas, ko galime tikėtis.“

Versdama pykau ir liūdėjau dėl žmonių tamsumo, neteisybės, džiaugiausi, kai veikėjams sekėsi, ir graudinausi dėl jų nelaimių. Kone jutau burnoje opuncijos vaisiaus skonį, Sicilijos citrinų rūgštumą, erbanetti, pyragėlių su pistacijų kremo kepurėlėmis, saldumą.

Sužinojau daug įdomių istorinių faktų: apie Sicilijos žydus, vaikų išnaudojimą sieros kasyklose, Beati Paoli veiklą, barono Pietro Pisanio moralinę terapiją.

Ir, dievaži, jau pasidomėjau kelionėmis į Siciliją...