„Gyvenimo laikrodžio dūžiai“ – tai romanas apie vargšų ir galingų žmonių likimus. Pagrindinė veikėja – stipri ir prietarų nesuvaržyta moteris. Paauglystėje ji išsiskiria iš savo bendraamžių, vis dar žaidžia lėlėmis... Nepaisydama kreivų aplinkinių žvilgsnių, mergaitė šitaip mokosi įsijausti į bet kokį vaidmenį ir perprasti žmonių elgsenos subtilybes. Kartą atvykusi vasaros atostogų į mažą miestelį, ji sujaukia nusistovėjusią tvarką į savo spektaklius lengvai įsukdama gyvus herojus: galvas pameta ir brandūs vyrai. Įsijautusi į intelektualios ir gracingos abiturientės iš sostinės vaidmenį, penkiolikmetė nejučia įsimyli...

Alma Čepienė – rašytoja, dramaturgė, prodiuserė, kilusi iš inteligentų šeimos. Penkerių metų su motina, seserimi ir broliu buvo ištremta į Jakutiją, beveik į Šiaurės ašigalį. Saloje prie pat Lenos žiočių ir pusiasalyje prie Laptevų jūros gyveno septynerius metus. Per atsitiktinumą, motinai gavus leidimą, persikėlė į sostinę Jakutską. Į tėvynę sugrįžo dvidešimties metų. Autorė yra parašiusi dramą „Olga Kronina“ (2002) ir tris romanus – „Taip, madam... Ne, madam“ (2006), „Moterų vergas“ (2007), „Tėvo lopšinė“ (2012), prodiusavo Audriaus Juzėno filmą „Getas“ (2006).