Ellie Midwood rinkinys (5 vnt)

KAI PASAULIS NUTILO

Berlynas, 1942-ieji.

„Kad ir kas nutiktų, mes tai išgyvensime kartu“, – sako jis, braukdamas ašaras man nuo veido. Tačiau aš žinau: jei naciai suuos, kad slapta veikėme prieš juos, mudu pasmerkti.

Nuo penkerių kurčia Mina visą gyvenimą kovojo už teisę būti išgirstai. Net ir Austrijos universitete, kur studijuoja fiziką, ji dažnai jaučiasi svetima. Tik sutikusi bendramokslį Sigį, mergina pirmąkart pajunta, ką reiškia būti reikalingai.

Bet vieną dieną viskas pažyra šukėmis: į duris pasibeldę SS pareigūnai, nesiteikę nieko paaiškinti, išveža Miną į Berlyną. Mergina įsitikinusi, kad tai dėl jos negalios: juk sklinda siaubingi gandai apie nacių įgyvendinamą eutanazijos programą, kuria siekiama išlaikyti arijų rasę tyrą. Tik vėliau paaiškėja, kad ji – vienas iš nedaugelio gabiausių jaunų protų, atrinktų dirbti prie slapto vyriausybės projekto.

Iš pradžių Minai palengvėja, tačiau netrukus mergina suvokia siaubingą tiesą: ji įtraukta į programą, kurios tikslas – sukurti atominę bombą, turinčią užtikrinti Vokietijai pergalę kare. Jei Mina atsisakys prisidėti prie šio projekto ar bandys išsisukti, pavojus kils visiems, kuriuos myli. Bet jeigu pasiseks... ji taps milijonų nekaltų žmonių žudike...

Pasiryžusi bet kokia kaina sustabdyti katastrofą, Mina drauge su Sigiu ieško būdų sužlugdyti projektą. Tik ar jiedu įstengs pasipriešinti nacistiniam monstrui ir išgelbėti pasaulį? O gal paaiškės, kad jaunuoliai rizikavo veltui?

Išskirtinis, įkvepiantis romanas apie drąsą, pasiaukojimą ir bebaimės jaunos moters kovą, siekiant sustabdyti atominį karą ir apsaugoti žmoniją nuo pražūties. 

TURIU JUOS IŠGELBĖTI

Aušvicas, 1942-ieji. Supratus kraupią tiesą, Orli kūną ima krėsti drebulys. Nors yra slaugė, užuot gelbėjus likimo draugus, jai tuoj bus liepta juos žudyti...

Iš gyvulinio vagono Orli neria į rūką, atslenkantį nuo netoliese plytinčio miško, ji žengia speigu aptraukta Aušvico žeme. Išduota savo vyro už dalyvavimą Vokietijos pasipriešinimo judėjime, Orli nebeturi nieko. Ši vieta – jos naujieji namai.

Moteris lengviau atsikvepia tik tada, kai ją paskiria dirbti ligoninėje – nors jie visi ir atsidūrė pačiame pragare, šitaip ji galės išgelbėti bent dalį gyvybių. Bet į stovyklą atvykus Jozefui Mengelei, Orli suvokia siaubingą tiesą: Mengelė – tikras Mirties angelas, įkūnijantis dar neregėtą blogį, tai žmogus, kurio Aušvice bijoma labiausiai.

Tūkstančiai kalinių, papuolę į jo gniaužtus, tampa žiaurių eksperimentų aukomis. Norėdama išgyventi, Orli privalo talkinti šiam žmogui. Bet kaipgi gyventi žinant, kad jos veiksmai pasmerkia kitus?

Regėdama ledinį Mengelės žvilgsnį, Orli supranta, kad tikroji jos kova dar tik prasideda. Moteris privalo rasti būdą sustabdyti šitą pabaisą – net jei tai pareikalaus didžiausios kainos.

Įkvėpta nepamirštamos Orli Reichert gyvenimo istorijos, ši Antrojo pasaulinio karo drama pasakoja apie moterį, kuri rizikavo viskuo, kovodama su blogiu.
  

MERGINA, KURI IŠGYVENO

Ilzės Štein gyvenimo istorija paremtas romanas apie moterį, įsimylėjusią tą, kurio turėjo nekęsti. Už širdies griebiantis pasakojimas byloja, kad net ir juodžiausią valandą meilė stipresnė už neapykantą.

Aštuoniolikmetės Ilzės gyvenimas neatpažįstamai pasikeitė. Prieš metus jai nereikėjo nešioti ant drabužių prisiūtos žvaigždės. Prieš metus jos tėvai dar buvo gyvi. Prieš metus ji, kaip ir daugelis kitų, džiaugėsi laisve.

Nūnai auštant ji žengia iš traukinio tiesiai į Minsko getą. Nuo šiol tai naujieji Ilzės namai, juosiami spygliuotos vielos. Aplink žirglioja žiaurūs SS sargybiniai, o vienintelė išeitis išgyventi – paskutinius likusius asmeninius daiktelius išmainyti į menką kąsnelį. Pasmerkta tiesiog už tai, kad vaikšto šia žeme, mergina nebesitiki sulaukti vasaros.

Vis dėlto geto kaliniai neketina pasiduoti – pogrindinis pasipriešinimo judėjimas planuoja pabėgimą. Ilzė pamažėle įsitraukia į pavojingą veiklą, o jai tekusi užduotis – iš amunicijos sandėlio nugvelbti kulkų.

Bet tai tik pradžia... Sutikusi Vilį Šulcą, SS administracijos pareigūną, Ilzė iš pradžių nė nepagalvoja, kad reikšmingiausia pasipriešinimo sistemai išraiška taps jos meilė šiam vyriškiui. Vilis prižada, kad ji išgyvens – net jei tai kainuotų jam gyvybę. Tačiau žiauriame pasaulyje, kur pavojai slypi už kiekvieno kampo, visų didžiausia rizika – pamilti...

„Tai didinga meilės istorija ir sykiu jaudinanti drama, besirutuliojanti siaubingų istorinių įvykių apsupty... Ši knyga – neabejotinai viena stipriausių karo meto istorijų, kokias man teko skaityti. Išties puikus kūrinys.“ – K. C. Finn, Readers’ Favorite

Ilzė Štein ir Vilis Šulcas iš tikrųjų susipažino Minske 1942 metais. Jų pažintis ir vėlesni santykiai taip pat atitinka tikrovę. 

MERGINA DRYŽUOTA SUKNELE

Tikra Helenos Citronovos gyvenimo istorija paremtas romanas apie uždraustą meilę, primenantis, kad viltis gali įsiplieksti net tamsiausiais laikais.

Išlipusi iš traukinio ant šalčio smelkiamos Aušvico žemės, Helena žino: gyventi jai liko 24 valandos. Naujai atvykusiesiems niekas nė nesivargina ištatuiruoti numerių... Aplink sūkuriuojant snaigėms, mergina bando susitaikyti su mirtimi.

Prižirgliojęs uniformuotas vyras trūkteli ją iš būrio, ir Helena baiminasi blogiausio. Tačiau karininkas įsako jai daina pasveikinti gimtadienį švenčiantį kolegą.

SS barakuose šilta, oras persmelktas cigarečių dūmų, aidi triukšmingi pokalbiai. Po Helenos pasirodymo sukaktuvininkas įspraudžia jai į rankas gabalėlį torto – tai pirmas jos valgis per kelias pastarąsias dienas. Netikėtai karininkas paliepia nukreipti Heleną į jo vadovaujamą padalinį, taip pakeisdamas jos likimą.
Tarp esesininko ir kalinės užgimusi uždrausta meilė regėjosi neįmanoma, tačiau išgelbėjo ne tik šios poros, bet ir daugelio kitų gyvybę.

Psichologinių įžvalgų apie aukos ir skriaudiko santykį gausus romanas skaitytojų nepaliks abejingų ir įrodys, kad meilė gali užgimti pačiomis neįtikėčiausiomis sąlygomis ir ištverti didžiausius sunkumus.

Helena Citronova buvo pasmerkta mirti dujų kameroje jau kitą dieną po atvykimo į Aušvicą, tačiau merginai pasisekė: SS kareiviai atvedė ją į Franco Vunšo baraką padainuoti jo gimtadienio proga. Pagal jų abiejų po karo duotus parodymus, Francui taip patiko merginos dainavimas, kad jis pareikalavo atšaukti egzekuciją ir nukreipė Heleną į darbo padalinį, kuriam pats vadovavo. 

AUŠVICO SMUIKININKĖ

Bebaimės ir ryžtingos Almos Rosé gyvenimu paremtas romanas. Jos drąsa išgelbėjo daugybę gyvybių ir sugrąžino tikėjimą pamiršusiems, kas yra viltis.

Kiekviena diena Aušvice – kova už išlikimą. Almai Rozė priskirtas kalinio numeris 50381 ištatuiruotas ant blyškios odos. Kadaise gerbta smuikininkė, kurios pasirodymai klausytojus palikdavo bežadžius, dabar supama tūkstančių kitų likimo draugų, įkalinta spygliuotos vielos labirinte.

Moterų stovyklos vadovė paskiria Almą orkestro dirigente, tačiau ji atsisako koncertuoti aukščiausio rango naciams: „Net jei grasintų mane nužudyti, jie griežti manęs neprivers.“ Vis dėlto moteris netrunka suprasti, kokią galią suteikia šios pareigos – tai padėtų aprūpinti badaujančias merginas papildomu daviniu ir taip išgelbėti daugelį nuo mirties gniaužtų.

Orkestre Alma susipažįsta su Miklošu, talentingu pianistu. Nors aplink tvyro neviltis, kartu repetuodami jie atranda krislelį laimės. Bet šiame pragare pats oras, rodos, persunktas netekčių, o tragedija – bene vienintelis užtikrintas dalykas. Ar tokioje vietoje gali triumfuoti meilė?

Alma Rosé Aušvice atsidūrė 1943 metų liepą ir buvo paskirta į liūdnai pagarsėjusį eksperimentinį korpusą, kuriam vadovavo SS daktaras Claubergas. Smuikininkei perėjus į muzikos korpusą, orkestrą sudarė apie dvidešimt moterų. Kaip teigė išgyvenę liudininkai, dauguma jų nė nebuvo profesionalios muzikantės, galėjo groti tik vadinamąją Katzenmusik – kakofoniją. Helenos Spitzer teigimu, „jokiam dirigentui pasaulyje nebuvo tekusi sudėtingesnė užduotis: Almai buvo liepta sukurti kažką iš nieko“.