Sofoklio leidyklos knygos

Lauros Madeleine romanas „Saldžiai karti Paryžiaus istorija“ pasakoja apie laiko išbandymus atlaikiusią meilę.

Alice Hoffman romanas „Priešybių santuoka“ – tai intriguojanti istorija apie uždraustą meilę tropinėje Šventojo Tomo saloje ir nepaprastą moterį, davusią gyvybę impresionizmo tėvui, dailininkui Kamiliui Pisaro.

„Tai, ko netekome ugnyje“ – liudijimas, kas nutinka, kai mūsų užgniaužti troškimai prasiveržę tampa nevaldomi. 

Bene intelektualiausio XX a. romano II tome tęsiama Ulricho – žmogaus be savybių – filosofinė savęs pažinimo kelionė. 

Įtempto siužeto pasakojimas apie sumeluotą tapatybę. 

„Vasara prie ežero“ – tai nuo Oksfordo gatvių iki įspūdingų Italijos kraštovaizdžių besidriekiantis romantiškas autorės Ericos James pasakojimas apie prarastą meilę ir naujus lemtingus susitikimus.

„Fakelas ausyje“ – antroji Elias Canetti autobiografijos knyga. Joje autorius aprašo savo gyvenimą 1921–1931 metais. Tai pasakojimas apie E. Canetti ankstyvąją brandą, gyvenimą Vienoje, mokymąsi ir rašytojo karjeros pradžią.

„Mąstymas ir stebėjimas“ – unikali knyga, kurioje Aleksandras Piatigorskis, savo sumanyta keturių paskaitų forma kreipdamasis į skaitytoją kaip į klausytoją (autorius garsėjo kaip puikus pedagogas), dėsto savo „observacinę filosofiją“. 

Steve Mosby knygoje „Gali bėgti“ intriguojantys tyrimo metodai aprašyti taip įtaigiai, lyg detektyvas būtų atkeliavęs iš policijos archyvų.

Užburiančioje alegorijoje, toliau tęsiančioje „Jėzaus vaikystėje“ pradėtą Dovydo, Simono ir Inesos istoriją, J. M. Coetzee subtiliai nagrinėja esminius klausimus.

Nuala Ellwood trileris „Mano sesers kaulai“ pasakoja apie Keitę, kuri yra įsitikinusi – kažkas Hern Bėjuje slepia šiurpią paslaptį ir ji bet kokia kaina privalo išgelbėti vaiką. 
 

Lorenzo Carcaterra knyga „Pragaro virtuvės vaikėzai, arba Miegaliai“ pasakoja apie keturis draugus, kurių sukeltas pokštas baigiasi tragedija. Nuteisti pusantrų metų praleisti berniukų kolonijoje, jie išgyvena tikrą pragarą... Vis dėlto praėjus dešimtmečiui vaikinai vėl susitinka, kad paliudytų brolišką ištikimybę.

Tikros apsėdimo istorijos įkvėptas William Peter Blatty 1971 m. sukuria vieną skandalingiausių visų laikų romanų. Įtemptą siužetą paremia psichiatrijos ir religijos studijų tyrimai, pagal knygą sukurtas garsus filmas. „Egzorcistas“ skaitytojų sąmonėje išlieka kaip ryškiausia pirmapradės kovos tarp gėrio ir blogio metafora. 

Emily Holleman romane „Kleopatros šešėliai“  išmoningai papasakota intriguojanti istorija apie klastingą Egipto dinastiją ir paslaptingą senovės pasaulį, kupiną didingos meilės, apsėdimo, išdavystės ir keršto. 

Piu Marie Eatwell savo knygoje „Ar jie tikrai valgo varles?“ tyrinėja daugiau kaip keturiasdešimties gajausių mitų apie prancūzus prielaidas ir juos patvirtinančius faktus, susijusius su įvairiausiomis sritimis – seksu, rūkymu, maistu, filmais, vynu, moterimis, vaikais, Paryžiumi. 

Salmano Rushdie romanas „Klounas Šalimaras“ pasakoja istoriją apie nelaimingą meilę, apimančią visą pasaulį: nuo Kašmyro iki Kalifornijos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki teroristų rengimo stovyklų šiais laikais.

Naujosios knygos „Deivė be diademos. Pokalbiai su portretais“ autorius Eugenijus Skerstonas išvaizdos kultūros aptarimą tęsia, esminį ir nuoširdų dėmesį skirdamas moterims.

Grėsmingas Steve Mosby detektyvas „Žinau, kas tai padarė“ neleis atsikvėpti iki pat paskutinio puslapio.