Apie romėnų kultūrą galime kalbėti kaip apie savarankišką ir savitą reiškinį, stipriai veikusį Europos kultūrą. Nuo Volubilio vakaruose ligi Palmyros rytuose, nuo miglotos Britanijos ligi saulės išdegintų Numidijos smėlynų statytus namus, pirtis, vandentiekius, fontanus, arkas, bazilikas, šventyklas, bibliotekas, tiltus, amfiteatrus, cirkus, tuos visus pastatus puošusias statulas, mozaikas, reljefus galime laikyti kartotiniais elementais, kalbančiais apie tai, kad romėnai apdovanojo kitas tautas ne tik cementu surištų plytų konstrukcijomis. Didžiulėje teritorijoje pasklidę statiniai paženklino ją vienumo ir vientisybės ženklu, jau tuomet suteikdami jai būsimosios Europos kultūros bendrą vardiklį. Vėliau Naujųjų laikų žmonės statėsi bažnyčias pagal romėnų bazilikų planus, iš romėnų arkinių statinių mokėsi konstruoti skliautą, romėnų kelių trasomis tiesė geležinkelius ir automagistrales. Roma išmokė Europą rašto. Tautinėmis kalbomis pradėjusieji rašyti autoriai perėmė lotynų kalba parašytų kūrinių idėjas, temas, žanrus, stilistikos ir poetikos principus. Romėnų teisės elementų esama visų šiuolaikinių valstybių kodeksuose. Tad Romos kultūra yra aktyvus veiksnys, ligi šiol reikalingas, stimuliuojantis vakarietiškos kultūros kraštų, taip pat ir Lietuvos, daugelį gyvenimo procesų. Ši knyga turėtų padėti juos lengviau atpažinti. - Dalia Dilytė.

Tai pasakojimas apie ištisą didingą pasaulį, kuris tik atrodo išnykęs – iš tiesų jis gyvuoja dabartyje, jo išmintis ir prietarai tebeveikia mūsų mąstymą, o jo palikti teisės principai vis dar lemia mūsų supratimą, kas teisinga ir kas ne. Ši knyga tokia įtaigi, nes parašyta ne tik su išmanymu, bet ir su meile. - Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas.