STIKLO AKYS

Skirtinguose pasaulio kampeliuose viena po kitos įsižiebia mažos akytės. Jomis žvelgia iš pažiūros niekuo dėti pliušiniai žaislai, kurių kailyje tūno... žmonės. Berniukas, įkalintas tėvo darbo kambaryje, turi galimybę nevaržomas gėrėtis kalnais ir žaisti sniege. Kareivinėse įstrigęs jaunuolis šėlsta išsvajotame koncerte. Neseniai išsiskyręs vyras gali lengviau atsikvėpti ir užsiimti namų ruoša, žinodamas, kad sūnumi pasirūpins.

Iš pradžių visi atrodo laimingi – žaisliukai juodomis akimis praskaidrina kasdienybę ir leidžia nukeliauti į priešingą pasaulio pusę, neiškeliant kojos iš namų. Ryšiai su nepažįstamaisiais atveria duris meilei, draugystei, svaiginantiems nuotykiams. Tačiau tinklui plečiantis ryškėja tokio beribio pasitikėjimo pavojai. Kas nutinka, kai anonimui atskleidžiame savo vardus, adresus, telefono numerius? Kas mūsų laukia, jei viskas apvirs aukštyn kojom, o gyvenimo kontrolę perims kiti? Ką iš tiesų įsileidome į namus?

Samanta Schweblin išmoningai kalba apie riziką, kurią patiria visi šiuolaikinių technologijų ir interneto vartotojai. Ant svarstyklių lėkštelių ji deda troškimą bendrauti ir žmogiškojo ryšio trapumą, gerumą ir blogį, pakantumą ir žiaurumą. Tai pasaulis, kuriame kartą įkliuvęs į spąstus nebegali ištrūkti.

Samanta Schweblin (g. 1978) – viena garsiausių šiuolaikinių ispanų kalba rašančių autorių. Jos knygos gavo daug apdovanojimų, įskaitant prestižinę Juano Rulfo premiją. Trys autorės kūriniai buvo nominuoti „Man Booker International“ premijai. „Sofoklis“ jau yra išleidęs autorės knygas „Prieraišumo laisvė“ (2018) bei „Pilna burna paukščių“ (2019), sulaukusias skaitytojų susidomėjimo.

Neįprasto Schweblin pasaulio vaizdiniai primena Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimą“. Tai nerimą keliantis pasakojimas apie tai, kuo virstame, kai peržengiame net dvasioms neįveikiamas ribas. – „Literary Hub“

Juodo humoro kupinos istorijos, kuriose užtenka menko plyšelio ar ertmės, kad veikėjai nusprūstų į paralelines visatas. – J. M. Coetzee 

PILNA BURNA PAUKŠČIŲ

Vieną naktį nuotakų suknelėmis pasidabinusios moterys susitinka kažkur greitkelio pakraštyje. Neūžauga padavėjas pakelės bare nevykusiai bando aptarnauti klientus žinodamas, kad už gretimų durų jo tyko mirtis. Šeimininkui atsidavęs darbininkas kasa tokį gilų šulinį, tarsi norėtų pasiekti žemės centrą. Mažametis nebeprisimena cukraus skonio, senis žaidžia vaikų žaislais, o paauglė nieko neima į burną, išskyrus paukščius. Šis siurrealus tarptautinį pripažinimą pelniusios argentiniečių rašytojos Samantos Schweblin kuriamas pasaulis primena gražų ir tuo pat metu šiurpų sapną, kelia daugybę klausimų, į kuriuos skaitytojas turi surasti atsakymą pats.

Apsakymų rinktinė „Pilna burna paukščių“ – tai šiuolaikiški kruopščiai pačios autorės atrinkti geriausi trumposios prozos kūriniai, lyginami su Franzo Kafkos ir Flannery O’Connor tekstais, balansuojantys ant fantastikos ribos, įtraukti į The Man Booker International Prize 2019 ilgąjį sąrašą. Racionaliam protui prieštaraujantys pasakojimai paliečia slapčiausias pasąmonės kerteles ir skatina tokias temas kaip žmogiškasis ryšys, moteriškumas, tėvystė, kultūra, menas permąstyti naujai.

Samanta Schweblin (g. 1978) – viena geriausių šiuolaikinių rašytojų ispanų kalba, kilusi iš Buenos Airių, šiuo metu gyvena Berlyne. Išgarsėjo apsakymais, pelniusiais gausybę apdovanojimų, reikšmingiausias jų –prestižinė Juano Rulfo premija. Anksčiau lietuvių kalba pasirodė didžiulio susidomėjimo sulaukęs autorės romanas „Prieraišumo laisvė“ („Sofoklis“, 2018), nominuotas The Man Booker International Prize 2017. Šiandien rašytojos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. 

PRIERAIŠUMO LAISVĖ

„Samanta Schweblin – viena perspektyviausių moderniosios ispanakalbės literatūros autorių. Nė kiek neabejoju, jog šios rašytojos laukia šviesi ateitis.“
Mario Vargas Llosa

Tamsa. Provincijos ligoninė. Kalbasi moteris ir berniukas. Jinai nėra jo mama. Jisai nėra jos sūnus. Pokalbio pabaigoje tik vienas jų liks gyvas. O gal visas tas pašnekesys tėra karštligiškas sapnas? O gal jauna moteris, patekusi į situaciją be išeities, bando pati sau susikurti pasakojimą, kuriame po paslaptingą labirintą ją vedžioja vaikas?

Moteris ir vaikas. Pokalbis apie subyrėjusią šeimą, atskirtas sielas ir nuodus. Neįmenamas klausimas apie kirmėles ir bandymas atkurti tą lemtingą momentą, kada viskas nutiko. Miestelis Argentinoje ir situacija, galinti pasikartoti bet kurioje kitoje vietoje.
„Prieraišumo laisvė“ – tai siurrealus pasakojimas apie baisiausius tėvų košmarus, vaiduokliškai šiurpi istorija ir įspėjimas žmonijai, siunčiamas per rasotą žolę, nepastebimai pavojingą. Tai romanas, kuriame grakščiai ir meistriškai paliečiamos bendražmogiškos motinystės, ekologijos trapumo, akimirkos netvarumo ir būties patikimumo temos.

Samanta Schweblin (g. 1978) – viena geriausių šiuolaikinių rašytojų ispanų kalba, kilusi iš Buenos Airių, šiuo metu gyvena Berlyne. Išgarsėjo apsakymais, pelniusiais gausybę apdovanojimų, vienas reikšmingiausių – prestižinė Juano Rulfo premija. „Prieraišumo laisvė“ – tai pirmasis autorės romanas, išplėtotas iš trumpo apsakymo, 2017 m. nominuotas Man Booker International Prize. Šiandien rašytojos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Tai neabejotinai naujas, gaivus dabartinės Lotynų Amerikos literatūros balsas.