Manhatano rajone, vadinamame Pragaro virtuve, klega marga imigrantų iš visos Europos minia, buriasi nuožmios gaujos ir tarpsta legendiniai nusikaltėliai. Keturiems draugams – Lorenzo, Maiklui, Džonui ir Tomiui, šis rajonas – gimtieji namai. Čia jie gelbėjasi nuo namie tvyrančio skurdo, dalijasi menkais džiaugsmais ir likimo siunčiamais išbandymais. Bet vaikinai yra vaikinai, jie veržlūs ir godūs nuotykių. Kol vieną dieną paprastas pokštas baigiasi tragedija. Policija apkaltina draugus nevykusia paprasčiausio dešrainių vežimėlio vagyste ir nuteisia pusantrų metų praleisti Vilkinsono berniukų kolonijoje. Už jos durų atsiveria tikras prižiūrėtojo Šono Nokso sukurtas pragaras. Vien išgirdę šio vyriškio žingsnius, vaikai suakmenėdavo iš siaubo. Jo juokas, tylus ir klaikus, skelbdavo kankinimų, nuo kurių išsisukti nebuvo jokios galimybės, pradžią. Vis dėlto praėjus dešimtmečiui vaikinai vėl susitinka, kad paliudytų savo brolišką ištikimybę.