Vidur levandų laukų ir alyvmedžių giraičių Provanse stūkso pilis, menanti šlovingus laikus. Kadaise ji bylojo apie Klementų turtus, o dabar virtusi apleista seno kaprizingo rašytojo Fabricijaus Klemento buveine. Pilies mūrai, kaip ir atsiskyrėlis senolis, saugo seniai užmarštin nugrimzdusias giminės paslaptis. Vieną dieną ramybę sudrumsčia amerikietė fotografė Keidė Dreik, atvykusi fotografuoti Paryžiaus karuselių fotoalbumui.

Kadaise vestuvių proga Keidė gavo dovanų triušį Gusą – karuselės figūrą, kuri dabar bemaž vienintelė palaiko jai draugiją. Iširus santuokai, netekusi brangaus žmogaus, moteris liko viena. Neturėdama, ko prarasti, ji leidžiasi į Prancūziją įgyvendinti sumanymo, kartu vildamasi įminti mįslę, kurią užminė Guso pilve rasta dėžutė su plaukų sruoga, paslaptingu rašteliu ir moters nuotrauka, daryta XIX–XX amžių sandūroje ir pažymėta Klementų antspaudu.

Paryžiuje susikerta Keidės ir patrauklaus architekto Žano Polio Miraso keliai, o Guso užuominos nuveda moterį į Provansą. Keidė apsukriai įsiprašo apsistoti pilyje pas įnoringą rašytoją Fabricijų. Ji įsitraukia į painią Klementų giminės istoriją ir nuostabią Provanso kasdienybę. Panašu, kad nuojauta neapgavo – Klementų istorijoje slypi šis tas daugiau, apie ką niekas nė nebūtų pagalvojęs...