Naujas bestselerių autorės Kelly Rimmer romanas apie meilę ir pasiaukojimą, įkvėptas tikros istorijos apie lenkų pasipriešinimo judėjimo veikėją Ireną Sendler, kurios narsa ir gebėjimas sutelkti žmones per Antrąjį pasaulinį karą padėjo išgelbėti daugiau nei 2500 žydų vaikų.

1942-aisiais jaunoji Elžbieta Rabinek saugiai gyvena savo namuose Varšuvoje, nors ir jausdama, kad už buto sienų tvenkiasi tamsūs debesys. Jai atgrasūs gatvėmis patruliuojantys vokiečiai, primetantys savo įsakymus, tačiau mergina niekad nesusimąstė apie tai, kas vyksta už geto sienų, kur gyvena jos kaimynai žydai. Ir tik susipažinusi su medicinos seserimi Sara ji įsitraukia į pavojingą, bet drąsos ir heroizmo pilną pasaulį. Abi moterys turi teisę patekti į geto teritoriją, todėl stengiasi iš mirties nagų ištraukti kuo daugiau vaikų...

Gelbėdama mažuosius, Elžbieta pamato tikrąsias karo baisybes ir kasdien susiduria su nepakeliama tėvų dilema: atiduoti savo vaiką mylinčioms šeimoms už geto ribų ar regėti, kaip jis miršta nuo bado ir išsekimo. Per vieną tokių operacijų moterys susipažįsta su Gorkų šeima, mėginančia bet kokia kaina išgelbėti savo naujagimę dukterį. Tačiau paaugliui sūnui Romanui Gorkai tai tampa paskutiniu lašu ir taip perpildytoje kančių taurėje – jis sukyla prieš neteisybę, pastatydamas į pavojų Elžbietą ir jos šeimą. Bet ar žiaurūs likimo vingiai gali pažaboti netikėtai užsimezgusią meilę ir beatodairišką laisvės siekį?

Įvairialypę nacių ir sovietų prievartą atskleidžiančiame romane išryškėja žinutė, kad gyventi ir taikiai kovoti už gyvenimą visada verta, nepaisant siaubingų išbandymų ir kitų žmonių žiaurumo.

Kelly Rimmer (g. 1980) – istorinių romanų autorė iš Australijos, kurios knygos išverstos į daugybę kalbų ir parduodamos milijoniniais tiražais visame pasaulyje. Jos kūriniai puikavosi tokiuose bestselerių sąrašuose kaip The New York Times, Wall Street Journal ir USA Today.

„Įstabus ir turiningas romanas apie nepalaužiamą, viską ištveriančią meilės jėgą.“ – Kristin Harmel

Vertėjos Birutės Bersėnienės mintys apie kūrinį:

Skaitytojo, paėmusio į rankas Kelly Rimmer romaną „Našlaitė iš Varšuvos“, jau pačioje pradžioje laukia savotiškas netikėtumas – pirmi du knygos skyriai prabyla į mus jauno vaikino Romano lūpomis. Jo apmąstymai apie nesugniuždomą žmogaus dvasią, apie Romano vidų draskančius išgyvenimus, apie svarbiausią jam dalyką – šeimą, kuri, deja, tapo įkalinta Varšuvos žydų gete, stipriai paveikia emociškai. Kartu su jaunesniuoju broliuku Romanas leidžiasi geto gatvėmis ieškoti maisto namuose laukiančiai alkanai mamai, kuri negali išmaitinti savo kūdikio – neseniai gimusios mažosios sesutės Eleonoros. Prisipažinsiu, kad skaitydama pirmuosius knygos skyrius ėmiau spėlioti: ar tik nebus Eleonora toji našlaitė – pagrindinė romano veikėja? Bet trečiame skyriuje skaitytojui prisistato Emilija – smalsi paauglė, užsispyrusiai siekianti savo, nors mananti, kad ji nėra maištautoja. Tragiškomis aplinkybėmis praradusi artimiausius žmones, ji su įtėviais staiga atsidūrė Varšuvoje – toli nuo gimtojo kaimo ir namų. Toliau visas romano veiksmas pasakojamas pakaitomis iš dviejų perspektyvų – Emilijos ir Romano – tarsi dviem planais. Taip praturtinamas romane vaizduojamas kontekstas, o skaitytojas nejunta nė lašelio monotonijos. Kaip teigia knygos autorė, jai labai svarbios šeimų istorijos, ir šis romanas – apie dviejų šeimų likimus Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Varšuvoje, kai tos šeimos atsidūrė skirtingose žydų getą juosiančios sienos pusėse.

Veržlus, kompromisų nepripažįstantis Emilijos charakteris ir įvykiai, į kuriuos ji pasineria, glaudžiai susieja abiejų šeimų gyvenimo realybę. Patirdama sunkius išmėginimus ir skaudžiausius išgyvenimus, iš impulsyvios paauglės Emilija tampa brandžia moterimi, kuri geba rasti teisingus sprendimus, imasi savirealizacijos. Romano ryžtas siekti savo šalies išlaisvinimo bet kokia kaina jam kainuoja daug jėgų ir praradimų, kol jis pajėgia priimti kadaise Emilijos užrašytą mintį apie tai, kad yra daug būdų siekti teisingumo. Paskutinį skyrių, kaip ir knygos pradžią, autorė palieka Romanui. Pagaliau jis tvirtai apsisprendžia: taip, labai svarbu atstatyti karo suniokotą Lenkiją, bet pradėti būtina nuo šeimos – sukuriant namus per karą išgyvenusiai Eleonorai, Emilijai ir sau pačiam. Knygos autorė labai įtaigiai atskleidžia charakterių transformacijas, tai būdinga ne tik pagrindiniams, bet ir kitiems romano veikėjams. Man ši knyga yra tokia, kurią norisi atsiversti iš naujo, dar kartą perskaityti vieną kitą skyrių, ilgėliau pabūti su romano veikėjais.