Teisingumas nekelia reitingų. Teisingumas niekam neįdomus. Žmonės trokšta siaubūno... Ir aš jiems duosiu tai, ko jie trokšta.

Naktį, kai viskas amžiams pasikeitė, ledas ir rūkas dengė Avešą, giliame Alpių slėnio šešėlyje glūdintį miestelį. Gali būti, kad dėl prastų oro sąlygų specialiojo agento Fogelio automobilis įvažiavo į griovį. O galbūt priežastis visai kita?
Vyras nenukentėjo, bet patyrė šoką: jis nepamena, nei kaip, nei kodėl ten atsidūrė. Aišku tik viena – šiandien specialusis agentas jau turėtų būti toli nuo Avešo.
Praėjo du mėnesiai, kai Ana Lu dingo rūke. Du mėnesiai nuo tada, kai Fogelis ėmėsi tirti bylą, kuri iš pabėgimo virto pagrobimo tyrimu, o vėliau – didžiuliu žiniasklaidos ažiotažu.
Toks Fogelio metodas: jo nedomina DNR, jis neišmano, kaip panaudoti kriminalinių tyrimų komandos radinius, tačiau sugeba manipuliuoti žiniasklaida, pritraukti kamerų dėmesį, užkariauti vietą pirmuosiuose puslapiuose, gauti lėšų tyrimui pasitelkdamas žiūrovus prie televizorių ekranų. Paskelbti auką šventąja ir paskui susektą siaubūną įkišti į kalėjimą.

Praėjus dviem mėnesiams specialusis agentas Fogelis turėtų būti toli. Kodėl tuomet jis vis dar čia? Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas? Ir, svarbiausia, jeigu jis nenukentėjo, kieno tas kraujas ant jo drabužių?

Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, taip pat yra aštuonių romanų autorius. „Mergina rūke“ laikomas pačiu paslaptingiausiu, genialiausiu ir labiausiai sukrečiančiu trileriu. 2018 m. pagal šią knygą pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu, kurį kuriant D. Carrisi debiutavo kaip režisierius.