SUNKŪS LAIKAI

Sugriauti demokratijos principams XX a. pakako... banano

Gvatemala, 1954-ieji. Prezidentas Chakobas Arbensas šalyje siekia įvesti demokratiją ir modernizuoti valstybę pakeldamas vietinių, kurių dauguma neturi žemės ar galimybės įgyti išsilavinimo, gyvenimo kokybę. JAV kompanija „United Fruit“, pajutusi planuojamų reformų keliamą grėsmę verslui, ima spausti Vašingtoną pasirūpinti, kad Gvatemalos prezidentas būtų pašalintas.

Remiamas CŽV, pulkininkas leitenantas Karlosas Kastilijas Armas suorganizuoja karinį perversmą, kurio metu Chakobas Arbensas nuverčiamas, apkaltinus jį palaikant ryšius su sovietais. Atsikračius prezidento ir jo patarėjų, jų vietas užėmė kompanijai „United Fruit“ parankūs asmenys. Taip siekis modernizuoti Gvatemalą pražuvo kartu su antrojo demokratiškai išrinkto prezidento nuvertimu.

Įvykių epicentre atsiduria Marta Borera Para – nepaprasto grožio moteris. Paauglystėje pastojusi nuo tėvo geriausio draugo, yra už jo prievarta ištekinama, tačiau santuokai nesusiklosčius Marta pabėga. Neturėdama kur eiti, patraukia pas tuometį prezidentą. Pasinaudojusi sumanumu ir šalyje susiklosčiusia padėtimi, ji iškyla ir kartu įrodo, kad nėra tik nelaiminga vargšelė, vyrų intrigų auka.

Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa.

Mario Vargas Llosa (g. 1936) – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. M. V. Llosos kūryba įtraukia, stebina ir provokuoja skaitytoją. 

PENKI KAMPAI (su minimaliais defektais)

Naujausias Nobelio premijos laureato Mario Vargas Llosos romanas nestokoja gero humoro, intelektualaus pasakojimo triukų ir išmonės. Autorius ironiškai žvelgia į paskutinį XX a. dešimtmetį Limoje valdant Albertui Fudžimoriui ir Vladimirui Montesinosui.

„Penkių kampų“ istorija prasideda, kai dvi draugės, Čabelė ir Marisa, vieną naktį netikėtai, pačios nepajusdamos, nugrimzta į erotinį nuotykį. Saldžiai begėdiškas potyris, bandant įsivaizduoti, kas ir kaip bus toliau, pamažu tampa detektyviniu pasakojimu, beveik trileriu, kurio pagrindinis veikėjas – Enrikė Kardenasas.
Laimingai vedęs, sėkmės lydimas verslininkas patenka į bėdą. Jis šantažuojamas bulvarinio laikraščio direktoriaus Rolando Garo. Kompromituojančios orgijos, kurios centre pats verslininkas, nuotraukos pasklis po visą Peru, jei tik Kardenasas neinvestuos į dienraštį. Išsigandęs Enrikė prašo patarimo savo seno draugo advokato Liusijano. Vyrai įnirtingai bando apginti Enrikės reputaciją, kad išvengtų visuomenės pasmerkimo, tačiau tuo metu randamas žiauriai nužudyto Garo kūnas ir reikalai tik blogėja. Skandalingosios fotografijos paviešinamos, geltonoji spauda atskleidžia tamsius politikos ir žurnalistikos „kampus“, o visa šalis patenkina iškreiptą smalsumą ir gandų apetitą. 

TETULĖ CHULIJA IR RAŠEIVA (su minimaliais defektais)

Mario Vargas Llosa (g. 1936 m.) – vienas ryškiausių ir įdomiausių Lotynų Amerikos klasikų, literatūros kritikas, žurnalistas, politikas, Nobelio premijos (2010 m.) laureatas. M. V. Llosa savo kūryba įtraukia, stebina ir kartu provokuoja skaitytoją.

„Tetulė Chulija ir rašeiva“ (1977 m.) – impozantiškas romanas, kuriame susipina dvi siužetinės linijos. Vargitas – nepilnametis būsimasis teisininkas, radijo žinių redaktorius ir šeimos pažiba, įsimyli išsiskyrusią, beveik dvigubai vyresnę damą.
Kol Vargitas sumaniai bando rasti būdą, kaip pasipriešinti giminei ir teisėtai vesti „tetą“, iškeliauti į Europą ir tapti rašytoju, radijuje ima kaisti aistros. Neįtikėtinas scenaristas ir radijo pjesių autorius – Pedras Kamačas, kurio istorijos buvo užvaldžiusios Limos gyventojų širdis, ima keistai elgtis. Klausytojų dėmesį patraukia vis gausėjančios Pedro klaidos bei keistenybės serialų siužeto vingiuose. Su užsidegimu ir pietietišku temperamentu jis ima perpinti ir maišyti veikėjus, jų istorijas. Kuo baigsis Vargito ir „tetulės“ meilės nuotykis? Kas nutiko kūrybai atsidavusiam scenaristui? Ar Limos gyventojai dar išgirs kvapą gniaužiančių istorijų?

M. V. Llosa sodriu stiliumi, takia ir vaizdinga kalba, spalvingais, triukšmingais, tipiškais Pietų Amerikos tetulių, dėdžių ir pusseserių melodramatiškų santykių aprašymais į vieną audinį suaudžia tikrąsias žmogiškąsias patirtis ir humorą.