Kaip ir kasmet prieš gražiausias metų šventes, Molė ir Endriu lūkuriuoja oro uoste lėktuvo į Airiją. Tik šįkart, užgriuvus siautulingai pūgai, jų skrydis atšaukiamas...

Skrydis iš Čikagos į Dubliną trunka septynias valandas ir penkiolika minučių. Kaip tik tiek Molė kartą per metus praleidžia su Endriu. Jiedu tik draugai – tarp jų niekad nežybtelėjo jokia romantiška kibirkštėlė. Ir nors susitinka retai, o jų charakteriai – kaip diena ir naktis, šie prieškalėdiniai skrydžiai tapo tradicija, kurios nė vienas nenori atsisakyti.

Endriu Kalėdas tiesiog dievina – jis tikras šios šventės gerbėjas. Molei, priešingai, jos – nė motais. Tačiau mergina supranta, kaip Endriu rūpi grįžti namo. Taigi, užuot priėmusi logišką sprendimą šiemet švęsti dviese Čikagoje, Molė griebiasi tikrų tikriausios kvailystės. Visiškos beprotybės. Ji prisiekia pargabensianti Endriu namo. Tiesiai prie jo šeimos kalėdinės vakarienės stalo.

Molė turi planą, tačiau laikrodis nenumaldomai tiksi. Vis dėlto mergina tvirtai tiki: viskas pavyks – jei tik virtinė taksi, lėktuvų, keltų ir traukinių atvyks pagal grafiką.

Tačiau ji nenutuokia vieno: sniegui klojant miestą, dviem draugams, įsitikinusiems, kad jiedu nėra skirti vienas kitam, Visata gali turėti savo planą...

„Ši knyga – oficialiai mano mėgstamiausias šventinis romanas. Mėgavausi kiekviena eilute, troškau, kad istorija nesibaigtų... Tikrų tikriausias kalėdinis saldainiukas. Absoliučiai, visiškai, neabejotinai rekomenduoju šią knygą!“ – Maren’s Reads

Vertėjos Augustės Čebelytės-Matulevičienės mintys apie kūrinį:

Kartais kalėdinė karštinė neišvengiamai pasiveja visus – tenka lakstyti po parduotuves, sukti galvą, ką padovanoti, ką patiekti ant vaišių stalo, neretai net skubėti krautis lagaminus ir lėkti į oro uostą... Visgi svarbiausia tokiu pašėlusiu metu nepamiršti, kad Kalėdos gražios dėl buvimo su šeima, širdy užgimstančių jausmų, nuoširdžių pastangų pradžiuginti kitus. Autorė Catherine Walsh neslepia, kad pati ilgą laiką gyveno užsieny ir labai stengdavosi laiku parskristi namo, jog būtų šalia artimųjų, tad ir jos veikėjai daro tą patį, net jei tenka leistis į kelionę per pusę pasaulio. Aš taip pat turiu užsieny gyvenančią artimą draugę, su kuria ryšį palaikome per atstumą, todėl Kalėdos mums – dar didesnė šventė, mat sykiu tai proga susitikti, pasimatyti, apsikabinti. Šmaikščiais dialogais ir meistriškai auginamais jausmais pasižymintis romanas „Lemtingos Kalėdos“ priminė, kaip svarbu matyti pro šurmulio miglą ir tikėti kalėdiniais stebuklais, juk likimas taip pat ruošia mums dovanas – susitikimus su ilgai nematytais draugais, naujus tikslus, neįkainojamą laiką artimiausiųjų apsuptyje...

Knyga apžvelgiama „Žinių radijas“ laidoje „Renkuosi knygą“.