Koncertas kairiajai rankai

  • Koncertas kairiajai rankai

    Autorius
    Lea Singer
    Leidykla
    Leidykla „Sofoklis“, UAB
    Leidimo metai
    2015
    Puslapių skaičius
    471
    Viršelio tipas
    Kietas
    Kalba
    Lietuvių
    Vertėjas
    Kristina Sprindžiūnaitė
  • Koncertas kairiajai rankai – biografinis romanas apie Paulį Vitgenšteiną. Nors šeimos pavardę visame pasaulyje išgarsino brolis filosofas Liudvigas Vitgenšteinas, Paulis buvo ypač gabus viskam, ko ėmėsi. Plieno magnato sūnus augo turtinguose Vienos namuose, kur buvo skatinami ir remiami garsiausi ano meto menininkai, muzikai, rašytojai.

    Kaip ir visi Vitgenšteinų vaikai, Paulis labai kentėjo nuo geležinių nepermaldaujamo tėvo gniaužtų. Muzika buvo vienintelis jo išsigelbėjimas, tačiau prie sprendimo tapti pianistu dar ilgai liko prikibęs abejonių šleifas. Pirmajame pasauliniame kare praradęs dešinę ranką, Paulis ryžtasi tęsti pianisto karjerą. Jis užsakinėjo Sergejaus Prokofjevo, Maurice’o Ravelio, Paulio Hindemitho koncertus kairiajai rankai ir orkestrui. Šie užsakymai buvo bene vieninteliai veiksmai, kuriais pianistas mėgdžiojo tėvą... Vis dėlto nepaisant gabumų ir išskirtinės kilmės, Paulio Vitgenšteino gyvenimas visą laiką buvo kova dėl pripažinimo. Valdingasis tėvas net ir po mirties, regis, kreipė Paulio ir jo brolių bei seserų likimus. Tačiau bręstanti jauna asmenybė skleidžiasi, ieško kelio pabėgti iš šeimos kalėjimo, drąsos gyventi ir skambinti taip, tarsi kiekvienas garsas šiame kosmose skambėtų pirmą kartą, unikalus ir nepakartojamas.

    Romano autorė Lea Singer, pindama herojaus vidinės ir išorinės biografijos gijas, leidžia pamatyti istorinius, politinius, muzikinius įvykius iki Pirmojo pasaulinio karo ir epochą po šios katastrofos. Skaitytojas daug sužino apie meną bei kultūrą anuometinės Europos aplinkoje, galėjusioje sau leisti plačius, paprastų žmonių gyvenimo būtinybių nevaržomus mostus, apie karo netektis ir nuniokojimus.

    --

    Pokalbis apie knygą radijoje laidoje „Skaityti ar...“

    --

    „Wittgensteinų šeima buvo viena talentingiausių ir ekscentriškiausių Europoje ir tikrai pati turtingiausia Austrijoje (šeimos turtai Antrojo pasaulinio karo pradžioje, perskaičiavus į dabartinę valiutą, siekė 5, 5 mlrd. eurų). Šeimos galva, patriarchas Karlas Wittgensteinas turėjo 8 vaikus. Jauniausiasis sūnus Ludwigas tapo garsiu filosofu, trys sūnūs nusižudė, Paulis tapo žinomu pianistu, bet visiems jiems teko kovoti su agresyvaus, arogantiško, griežto ir despotiško tėvo įtaka, o vėliau – ir su jo šešėliu.

    Visi Karlo Wittgensteino vaikai buvo daugiau ar mažiau talentingi – grojo pianinu, smuiku, dainavo, tapė, domėjosi mokslo pasiekimais. Vyriausioji sesuo Hermina buvo paskirta tėvo „meno direktore“ – ji pirko to meto dailininkų paveikslus, buvo tėvo architektė, patikėtinė, padėdavo verslo reikaluose. Antroji sesuo Gretl (Margerita) domėjosi medicina (būdama devynerių išsiuvinėjo ant pagalvėlės tikslų anatominį širdies atvaizdą), studijavo ją, vėliau užsiėmė interjerų įrengimu. Wittgensteinų sūnus Rudolfas (Rudis) Wittgensteinas studijavo chemiją Berlyno universitete, domėjosi muzika, fotografija ir teatru. Jis buvo homoseksualus ir nusinuodijo bijodamas, kad tai bus paviešinta. Po savižudybės tėvas uždraudė namuose minėti Rudžio vardą, tai sukėlė didžiulę įtampą ir supriešino vaikus su tėvais. Namuose buvo neminimas ir vyriausias Wittgensteinų sūnus Hansas – jis paliko namus ir dingo be pėdsakų. Hansas turėjo ypatingą talentą matematikai, seserys tvirtino, kad pirmas jo ištartas žodis buvo „Edipas“. Manoma, kad į Ameriką pabėgęs Hansas nuskendo plaukdamas kanoja. Taip pat manoma, kad jis buvo homoseksualus, domėjosi Schopenhauerio filosofija (kas, aišku, nepatiko tėvui). Kita versija teigė, kad Hansas nusižudė pasekęs filosofo Otto Weiningerio pavyzdžiu.

    Kodėl taip smulkiai pasakoju apie Wittgensteinų šeimą? Visų pirma sunku susilaikyti, tai viena keisčiausių ir unikaliausių šeimų, apie kokias man yra tekę skaityti.“ – Marius Burokas, LRT klasikos laida „Ryto Allegro“

    „Knyga, kurią noriu rekomenduoti, yra labai puikus kūrybiškai parašytos biografijos pavyzdys. „Koncertas kairiajai rankai“ – knyga apie XX a. pradžios turbūt galingiausią Europos šeimą – Wittgensteinus. Mes visi puikiai žinome filosofą Ludwigą Wittgensteiną, bet įstabu tai, kad ši knyga – ne apie jį, o apie jo vyresnį brolį Paulį – pianistą, kuris Pirmo pasaulinio karo metu neteko dešinės rankos ir pianinu pradėjo groti kaire ranka. Tie, kurie grojo pianinu, kaip ir aš, puikiai žino, kiek daug kantrybės ir jėgų kainuoja suvaldyti kairę ranką ir išmokti ja groti.“ –  Jūratė Čerškutė, „Literatūrologė pataria, ką dar perskaityti per šią vasarą“, 15min.lt

    „Tai romanas apie meilę ir muziką, tėvus ir vaikus, karą ir taiką, kraują ir pelenus. Jį skaitydamas, verki drauge su turtingaisiais Vitgenšteinais, klausaisi M.Ravelio bei S.Prokofjevo melodijų, pasineri į salonines Vienos bei Paryžiaus intrigas ir klijuoji referendumo plakatus Austrijos prijungimo prie nacistinės Vokietijos išvakarėse. Knygoje galima pasirankioti sentencijų („Užmušti laiką – nusikaltimas, kuriam nėra senaties“) ir pasisemti tvirtybės iš herojaus, kuris, netekęs dešinės rankos, didžiausiose salėse fenomenaliai skambindavo fortepijonu, restoranuose atsisakydavo padavėjų pagalbos, lupdamas vėžiams kiautus ir gnaibydamas putpelių sąnarius, jūroje plaukiodavo krauliu, o vonioje pats nusikarpydavo nagus.“ – Ignas Staškevičius, tinklaraštis maratonolaukas.blogspot.com