Juoku, ašaromis, džiaugsmu, sielvartu, meile, neapykanta, gimimais ir mirtimis, kaip ir visų čia kada nors gyvenusių Galagerių širdies dūžiais, aidėjo šios pilies akmenys, rąstai ir sienų tinkas, o kiekvienas jautresnis čia atsidūręs žmogus greitai pajusdavo prabėgusių šimtmečių aidą.

Airijos slėnyje, apsuptame miškų ir kalnų, stovi Diprajaus pilis, kurioje daugiau nei 700 metų gyveno kilminga Galagerių giminė. Per tiek amžių pilis tapo daugybės įvykių liudininke: ji žino, kodėl prieš šimtmetį pamišėlė Dženė nušoko nuo Nuotakos bokšto; žino, kas nutiko gotikinių romanų autoriaus Evano Čeiso rankraščiui, pasakojančiam vietinę Juodosios nuotakos legendą; žino ir tai, kodėl prieš keletą dešimtmečių buvo nužudyti Eideno ir Kailos tėvai.

Dabartinis vikontas Eidenas Galageris ketina pilį perduoti nacionaliniam paveldo fondui. Tačiau prieš tai būtina peržiūrėti bemaž šešis tūkstančius knygų ir dokumentų, dūlančių milžiniškoje bibliotekoje. Šiam darbui pasamdoma jauna, entuziastinga literatūros žinovė Kara Rajan.

Pilis žino daugybę paslapčių, bet ji nežino vieno: kad Kara turės pakankamai ryžto rasti atsakymą į klausimą, jau daug metų neduodantį jai ramybės – kas nutiko Evano Čeiso rankraščiui? Jo paieškos atveda Karą prie Galagerių giminės paslapčių. Mergina turi ištverti ne tik tarpusavyje nesutariančius šeimininkus, bet ir nepaaiškinamus dalykus, vykstančius pilyje. Galbūt dėl šios sumaišties kalta Juodoji nuotaka, jau nusižiūrėjusi auką? Ar atskleistos paslaptys nesuardys tarp Karos ir Eideno užsimezgusio ryšio?