Jos privertė mus dalyvauti jų pačių beprotybėje, nes nieko negalėjome padaryti, tik sekti jų pėdomis, galvoti jų mintimis ir matyti, kad nė viena jų nevedė mūsų link.

Aštuntame dešimtmetyje Detroite gyvenusios Lisbonų dukterys – penkios jaunos, žavios, ekscentriškos paauglės – visada traukė kaimynystės berniukus, garbinusius jas kaip keistas, nepažinias būtybes. Seserys, nors jas ir gaubė paslapties šydas, nuo kitų mergaičių savo elgesiu beveik nesiskyrė, o tai tik dar labiau trikdė jų bendraamžius. Netikėtai įvykusi tragedija atkreipė visos kaimynystės dėmesį į Lisbonų šeimą ir sukėlė daugybę klausimų.

Praėjus keliems dešimtmečiams paslaptingos seserų asmenybės atgimsta jau suaugusių vyrų prisiminimuose: muilo, kurį naudojo mergaitės, kvapas; per kryžių permesta liemenėlė; guoba, kurią seserys siekė išsaugoti; stebinantis suvokimas, kaip įprastai tos mergaitės elgėsi per pirmą ir paskutinį savo pasimatymą; yrantis ir akyse nykstantis Lisbonų šeimos namas, visai kaip ir jų gyvenimas. Anuometinis įspūdis apie seserų keistumą po truputį menksta suvokus, kad tai tebuvo pačių berniukų susikurtas vaizdinys, paskatintas nesupratimo. Iš prisiminimų dėliojant Lisbonų istoriją mėginama suprasti, kodėl įvyko visus sukrėtusi nelaimė, ką išgyveno mergaitės: galbūt, išskirtos iš kitų, jos jautėsi vienišos ir nesuprastos? Gal tai tapo nelaimės priežastimi?

Jeffrey Eugenides (g. 1960) gimė Detroite ir mokėsi Brauno bei Stanfordo universitetuose. „Jaunosios savižudės“ – pirmasis jo romanas, JAV pasirodęs 1993 m. ir sulaukęs didelio pasisekimo. Pagal jį 1999 m. sukurtas filmas. Už romaną „Midlseksas“ autorius 2002 m. apdovanotas prestižine Pulitzerio premija.