Kai skaitysi šį laišką, aš būsiu amžinas, kažkuo gyvesnis nei kada nors, kai buvau kupinas jaunatvės jėgų. Skaitai nerimastingo, nukvaišusio senuko svajas, o aš gyvas didingesnėje už visas mano svajas šviesoje, bet tavęs nelaukiu, nes noriu, kad tu, mylimas mirtingasai, gyventum ilgai ir mylėtum šitą varganą, laikiną pasaulį, kurio, įsivaizduoju, graudžiai ilgėsiuos.

Gileade – mažame miestelyje pačiame Amerikos viduryje – gyvenantis kunigas Džonas Eimsas serga ir suvokia, kad netrukus mirs, nespės pamatyti, kaip auga jo septynmetis sūnus. Ketindamas perteikti nors dalelę savo išminties ir papasakoti giminės istoriją kunigas pradeda rašyti laiškus, kuriuos berniukas perskaitys suaugęs. Netrukus į miestelį grįžta kaimynystėje gyvenančio pastoriaus sūnus ir Džoną Eimsą ima kankinti klausimas, kokios paslaptys parginė Džeimsą namo.

Šiltas ir nepamirštamas kunigo Džono Eimso balsas nušviečia žmogiškąją egzistenciją ir atskleidžia gyvenimo didybę bei nuopuolius per laikinumo prizmę. Jis kreipiasi tiesiai į skaitytojo širdį. Ši nuostabiai tyra knyga – tai seno mirštančio tėvo laiškai sūnui, kuriuos berniukas skaitys užaugęs. Ji pasakoja apie tėvus ir sūnus bei Amerikos širdyje tebesitęsiančias dvasines kovas.