AUŠVICO SMUIKININKĖ

Bebaimės ir ryžtingos Almos Rosé gyvenimu paremtas romanas. Jos drąsa išgelbėjo daugybę gyvybių ir sugrąžino tikėjimą pamiršusiems, kas yra viltis.

Kiekviena diena Aušvice – kova už išlikimą. Almai Rozė priskirtas kalinio numeris 50381 ištatuiruotas ant blyškios odos. Kadaise gerbta smuikininkė, kurios pasirodymai klausytojus palikdavo bežadžius, dabar supama tūkstančių kitų likimo draugų, įkalinta spygliuotos vielos labirinte.

Moterų stovyklos vadovė paskiria Almą orkestro dirigente, tačiau ji atsisako koncertuoti aukščiausio rango naciams: „Net jei grasintų mane nužudyti, jie griežti manęs neprivers.“ Vis dėlto moteris netrunka suprasti, kokią galią suteikia šios pareigos – tai padėtų aprūpinti badaujančias merginas papildomu daviniu ir taip išgelbėti daugelį nuo mirties gniaužtų.

Orkestre Alma susipažįsta su Miklošu, talentingu pianistu. Nors aplink tvyro neviltis, kartu repetuodami jie atranda krislelį laimės. Bet šiame pragare pats oras, rodos, persunktas netekčių, o tragedija – bene vienintelis užtikrintas dalykas. Ar tokioje vietoje gali triumfuoti meilė?

Alma Rosé Aušvice atsidūrė 1943 metų liepą ir buvo paskirta į liūdnai pagarsėjusį eksperimentinį korpusą, kuriam vadovavo SS daktaras Claubergas. Smuikininkei perėjus į muzikos korpusą, orkestrą sudarė apie dvidešimt moterų. Kaip teigė išgyvenę liudininkai, dauguma jų nė nebuvo profesionalios muzikantės, galėjo groti tik vadinamąją Katzenmusik – kakofoniją. Helenos Spitzer teigimu, „jokiam dirigentui pasaulyje nebuvo tekusi sudėtingesnė užduotis: Almai buvo liepta sukurti kažką iš nieko“. 

MERGINA, KURI PABĖGO IŠ AUŠVICO

Tikra Malos Zimetbaum gyvenimo istorija paremtas romanas apie moterį, kurios narsa ir ryžtas pakeitė istorijos eigą.

Mala, kalinė 19880, vos išlipusi iš gyvuliams skirto traukinio, supranta atsidūrusi pačiame pragare. Ilgainiui tapusi SS vertėja, ji tuo naudojasi, kad išgelbėtų kuo daugiau gyvybių, slapčia perduodama duonos riekelių alkstantiesiems.

Edekas, politinis kalinys 531 – stovyklos senbuvis. Buvęs laivybos mokyklos kadetas atrodo kaip visi: vilki dryžuota pižama, jo galva nuskusta. Tačiau iš tiesų šis vyras priklauso pogrindžio kovotojams ir rezga pabėgimo planą.

Mala ir Edekas pateko į koncentracijos stovyklą vien dėl to, kad yra šio pasaulio gyventojai. Tačiau susikirtus jųdviejų keliams, gūdžią Aušvico tamsą nušviečia viltis. Edekas įtikina Malą neįmanomu – kad, nepaisant spygliuotos tvoros, kulkosvaidžiais ginkluotų kareivių ir teritoriją skrodžiančių prožektorių, jie ištrūks iš mirties stovyklos.

Pažadas duotas: jie drauge pabėgs arba drauge žus. Taip užsimezga viena gražiausių šių laikų meilės istorijų…

Malka Zimetbaum, dar žinoma kaip Mala, Aušvice atsidūrė 1942-aisiais ir, paskirta eiti vadovės padėjėjos bei vertėjos pareigas, dirbo stovyklos administracijoje. Ši pozicija suteikė jai nemažai privilegijų, tačiau kitaip nei daugelis privilegijuotųjų kalinių, kuriems rūpėjo tik užsitikrinti savo pačių gerovę, visaip stengėsi padėti kitiems. Pamilusi Edeką (tikr. vardas Edwardas Galińskis), Mala sutiko bėgti kartu su juo ir tapo pirmąja moterimi, ištrūkusia iš Aušvico–Birkenau koncentracijos stovyklos.