Ar jie tikrai valgo varles? Visa tiesa apie prancūzus

  • Kraunamos nuotraukos
    300
    790 Sutaupykite 490
    Į krepšelį 

    Piu Marie Eatwell savo knygoje „Ar jie tikrai valgo varles?“ tyrinėja daugiau kaip keturiasdešimties gajausių mitų apie prancūzus prielaidas ir juos patvirtinančius faktus, susijusius su įvairiausiomis sritimis – seksu, rūkymu, maistu, filmais, vynu, moterimis, vaikais, Paryžiumi. 

    Leidykla
    Sofoklis
    Leidimo metai
    2016
    Puslapių skaičius
    352
    Viršelio tipas
    Minkštas
    Knygos aukštis
    21
    Knygos plotis
    14
    Kalba
    Lietuvių
  • Jų moterys nestorėja.
    Jų vaikai nemėto maisto.
    Jie pamišę dėl sekso.
    Visi jų filmai pretenzingi.
    Ar jie valgo varles?

    Apie jokią kitą tautą nėra sukurta tiek mitų ir legendų kaip apie prancūzus. Piu Marie Eatwell savo knygoje „Ar jie tikrai valgo varles?“ tyrinėja daugiau kaip keturiasdešimties gajausių mitų prielaidas ir juos patvirtinančius faktus, susijusius su įvairiausiomis sritimis – seksu, rūkymu, maistu, filmais, vynu, moterimis, vaikais, Paryžiumi. Šių nepaprastai įdomių tyrinėjimų metu padaryti atradimai sugriaus daugelį skaitytojų puoselėtų išankstinių įsitikinimų apie prancūzų gyvenseną.

    Ši knyga – savotiškas gidas, ne tik išsklaidantis mitų, kvailų panegirikų miglą, bet ir atskleidžiantis netikėtus rezultatus bei dažnai stebinančias tiesas apie šiuolaikinę Prancūziją. Čia susipina aplinkos detalės, žmonių pokalbiai ir kultūriniai fragmentai.

    --

    Pernelyg seksualus, nepaleidžiantis iš burnos cigaretės svetimautojas, kuris trenkia česnakais. Kai priverstinai nemaitina žąsų ar nebėga palikęs karo sąjungininkų, jis galvoja apie dar vieną meilės romaną. Jo elegantiška, liekna it degtukas žmona į vyro nuotykius žiūri stebėtinai tolerantiškai. Iš dalies dėl to, kad pati palaiko kelis nesantuokinius ryšius kartu augindama penkis bendravimo sunkumų neturinčius vaikus ir išsilaikydama prestižiniame darbe.

    Įpusėjus popietei jis baigia darbą ir eina į Kairiojo kranto kiną, ten žiūri filmą, kuriame nieko nevyksta. Tada geria absentą bare,
    pilname Gauloises rūkančių intelektualų, kalbančių apie poststruktūralizmą. Suvokus žmogiškos būties beprasmybę jam sukyla
    apetitas ir – laukdamas iprastinio cinq à sept pasimatymo su Silvija jos palėpės kambarėlyje chambre de bonne – jis užsisako
    pavalgyti. Pusžalis arklienos kepsnys.

    Žinoma, jis – mitinis prancuzas

    --

    Iš anglų kalbos vertė Audronė Jonikienė.