A. Piatigorskij rinkinys

SENOVĖS ŽMOGUS MIESTE (su minimaliais defektais) 

Aleksandras Piatigorskis romane „Senovės Žmogus Mieste“ pasakoja dviejų „mistinių“ senovės tautų – lėdų ir kėrų – istoriją. Kai kuriuos jų atstovus autorius perkelia, tarsi reinkarnavusius, į dabartį, į fantastinį Miestą. Aprašydamas veikėjų santykius, pažiūras ir nuotykius, mėgindamas išsiaiškinti šias dvi tautas siejusius ryšius, autorius ne tik kviečia skaitytoją į nenuspėjamą, dinamišką, kartais logiką peržengiantį pasaulį, bet kartu ir ragina leistis į filosofinius apmąstymus. Išmoninga, įstabiomis fantazijos gijomis apipinta istorija įtraukia ir leidžia drauge su jos personažais patirti neįtikėtinų nuotykių. 

MĄSTYMAS IR STEBĖJIMAS (su minimaliais defektais) 

Garsus filosofas, orientalistas ir rašytojas Aleksandras Piatigorskis (1929–2009) skaitytojams gerai žinomas kaip filosofinių, budologinių monografijų ir romanų autorius. „Mąstymas ir stebėjimas“ – unikali knyga, kurioje Piatigorskis, savo sumanyta keturių paskaitų forma kreipdamasis į skaitytoją kaip į klausytoją (autorius garsėjo kaip puikus pedagogas), dėsto savo „observacinę filosofiją“. Jos turinį sudaro mąstymo stebėjimas arba, kaip rašo pats Piatigorskis, „bet ko stebėjimas kaip mąstymo“.

Traktatas „Mąstymas ir stebėjimas“, vos išvydęs šviesą, sulaukė didžiulio populiarumo įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir netrukus tapo bibliografine retenybe. Šis jo vertimas, kuriame įvertinti vėlyviausi autoriaus pataisymai, Lietuvoje publikuojamas pirmą kartą. 

PRISIMINSI KEISTĄ ŽMOGŲ (su minimaliais defektais) 

Mums labai dažnai reikalinga legenda, kad pasakytume ką nors konkretaus apie žmogų, kurį gerai pažįstame, bet apie kurį nežinome nieko.

Garsaus filosofo ir kultūrologo Aleksandro Piatigorskio (1929–2009) romane „Prisiminsi keistą žmogų“ suderintas meninio mąstymo paradoksalumas ir gili psichologinė analizė, socialinis įžvalgumas ir savita meninė istoriosofija, intelektinė refleksija ir jausminga lyrika. Svarbiausia autoriui samprotavimo istorija, perteikianti savitą požiūrį, pasakojimas, nepaisantis nuoseklumo logikos, bet pasiduodantis mąstymo savivalei ir kaprizams. 

VIENO SKERSGATVIO FILOSOFIJA (su minimaliais defektais)

Ši A. M. Piatigorskio knyga yra filosofinio traktato ir grožinės prozos sintezė. Pagrindinis šios istorijos veikėjas N. I. Ardatovskis – realus žmogus, kaip ir kiti personažai bei įvykiai. Jis yra filosofas iš prigimties, pasirinkęs verslininko kelią.

Pasakojime galima atsekti tris chronologinius ir topografinius sluoksnius: Maskvos skersgatvį ir pokalbius, vykusius pavojingos ketvirtojo dešimtmečio atmosferos fone, jau suaugusių veikėjų pašnekesius Lenino bibliotekos rūkomajame penktojo dešimtmečio pabaigoje ir, galiausiai, autoriaus ir N. I. Ardatovskio, netiesiogiai pažįstamų nuo vaikystės, pirmuosius susitikimus Londone aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.

Pasakojimo veikėjai mano, kad tikrojo filosofavimo sritis yra sąmonė, o ne kasdienis gyvenimas (sritis anapus sąmonės), ir kiekvienas savaip sprendžia problemą „filosofuoti ar gyventi?“